12/27/2015

Sukūriau filmuką beveik prieš mėnesį



Jo, jau buvau beverkianti, kai sužinojau, kad mano kompiuteris nepaveža išsaugoti mano trijų mėnesių darbo. Ir tada jau buvau beveik pasidavusi. Tik va, šiandien, kažkaip, sugebėjau dar kartą pabandyti ir štai grožėkitės arba blogėkitės, gerieji - blogieji žmonės:



Ir taip, aš žinau, kad ruduo jau seniai baigėsi.

10/16/2015

*Nusivylusi žmonija*






Tavo atvaizdas dingsta vandenyje,
kai švelniai perbraukiu jį ranka.
Pati mirkstu
ir vis tik judėt negaliu,
nes mano drabužiai prisisunkę juodo žvaigždėto vandens.

Tavo pirštai juda vandeny,
vis naikina žvaigždynus.
Tu savo baltą ranką tiesi,
bet man jos nereikia.

Nereikia kaip žuvims oro
ar
kaip tau - kraujo.




9/20/2015

Estonia





Tas kvailas jausmas, kai nori sukurti kažką gražaus, apie tai, apie ką nieko neprisimeni (nors ir praėjo tik kelios dienos), o apie tuos dalykus, kuriuos prisimeni ir net nepavadintum maloniais, nesinori nei rašyti nei kažką kito su jais daryti, bet vistiek darai. Ir tada, kai tau plyšta galva ir rankos, nuo vadovėlių, pradedi kurti ir žiūri, kad vistik nieko nesigauna.

O ir kokybę blogspot'as žiauriai sugadina.

Nors dabar, kai žiūriu, tai nėra jau taip blogai: filmukas pusė velnio, o ir kelionė nebuvo jau tokia bloga.

Nu ir ką padarysi. Pirmas bandymas, o juk svarbu, kad bent daina man patinka.



video

9/01/2015

Dūmai ir naktis




Naktis. Tuščias kelias su švytinčiais žibintais. Į šviesą skrenda pulkas naktinių drugelių. Debesuota, nesimato žvaigždžių. Tavo ploni pirštai laiko rūkstančią cigaretę.

Tampau savo mėgstamo megztinio rankoves ir žiūriu į autobuso tvarkaraštį, Tylim. Kvėpuojam. Mirksim.
Pasiūlai cigaretę. Atsisakau. Atsisėdu ant suoliuko, o tu vis dar stovi. Tada pakeli galvą, pažiūri į drugelių pulką ir atsisėdi šalia manęs.
Vėl pasiūlai man cigaretę. Paimu. Palaikau. Įsivaizduoju kaip įtraukus į plaučius dūmų atrodytų mano plaučiai. Mano plaučiuose dūmai. Dūmuose mano plaučiai. Mano oda pašiurpsta nuo pilko vaizdinio. Atiduodu tau cigaretę, Bet tu nerūkai. Atsistoju. Vaikščioju pirmyn atgal, vis žvilgčioju į gatvę, Tu atsiguli ant suoliuko ir žiūri į juodą dangų.
Tavo pirštuose beveik surūkusi cigaretė.
- dangus suvalgė žvaigždes, - sakai.
Aš pakeliu galvą, pažiūriu į dangų. Tada spoksau į tave ir tyliu. Pirmyn atgal. Gera mokėti tylėti. Gera mokėti suprasti tylą. Vėl ištiesi man cigaretę. Paimu. Numetu. Sutrypiu.
Tu užsidegi naują.
-Kam pirkti cigaretes nerūkant?
-Dūmai. Naktis.
Vėl tylime. Ir aš vėl pagalvoju, kaip gera mokėti tylėti.
Taip ir laukiame rytinio autobuso naktį, po kurios nebus ryto..

8/21/2015

Priklausomybė popieriui su pašto ženklais




Ar žinot tą jausmą, kai savo pašto dėžutėje, be trijų vabalų dar randate ir laišką? Atviruką?



Aš žinau. Ir, žmonės, galiu pasakyti, kad tas jausmas yra nuostabus. Rašyti, siųsti, gauti. Tai yra pasakiškas procesas.
Pirmiausia, tai noriu visus pakviesti užsiregistruoti į Postcrossing'ą. Tai yra nuostabi internetinė svetainė, jungianti viso pasaulio pašto dėžutes ir jų savininkus.
Iš pradžių tai jums tereikia užsiregistruoti. Tada išsitraukti adresą, žmogaus, kuriam jūs siųsite atvirlaiškį, Trečias dalykas - jums tereikia užrašyti atviruką, ir būtinai užrašyti atvirutės ID, kurį jums duos postcrossing'as, kad žmogus, gavęs atvirutę, galėtų ją užregistruoti. O paskutinis punktas skambėtų taip: Nueikite į paštą ir išsiųskite.
Beje, tai yra nemokama svetainė, kurioje jūs mokate tik už atvirutės siuntimą. Kai jūsų pirmoji atvirutė nueis, po kurio laiko atvirutę gausite ir jūs. Šiuo metu aš esu gavusi 15 atvirukų iš Amerikos, Suomijos, Indonezijos, Rusijos, Kazakstano, Vokietijos, Kinijos, Korėjos, Anglijos, Čekijos ir Taivano. Išsiuntusi atvirukus irgi esu į įvairias šalis: Ispaniją, Nyderlandus, Baltarusiją, Prancūziją ir daug kitų, jau paminėtų prie gautų atvirukų, šalių.

Tikrai gera galimybė patobulinti anglų kalbą, susirasti naujų pažinčių bei pažinti pasaulį.
Rekomenduoju šį projektą visiems pašto dėžučių turinio mėgėjams.



8/14/2015

Padažas su priedais




Noriu fotografuoti, noriu klausytis džiazo, noriu pamatyti pasaulį ir jo gyventojus. Gal tiesiog noriu surasti save, nes kol kas dar nežinau ką mėgstu: kokios muzikos klausau, kokius filmus žiūriu, kurie žmonės man patinka. Mėgdžioju kitus, norėdama suprasti kas esu. Noriu daug rašyti, noriu į pasaulį žvelgti pro objektyvą, noriu nešioti vintažines sukneles. O tai jau kažkieno suformuota. Nenoriu matyti kai kurių žmonių, bet be jų gyventi man labai sunku. O jiems viskas priešingai. Jiems dažnai skauda galvą, jie žiūri filmus ar gamina valgyt. Jie suranda daug priežasčių, dėl kurių jie negali su manim susitikti. O aš nekenčiu maisto gaminimo. Plėšyt salotas, pjaustyt vištieną, lupti česnaką.. Nemėgstu bulvių kvapo užsilikusių ant rankų. Nesvarbu ar tos rankos mano ar mamos. Nekenčiu žalio šilkinio chalato ir uodų, kurie neleidžia man miegoti vasaros naktimis. Ką galiu pasakyti? Aš tiesiog permirkyta neapykantos padaže. O! Žiūrėkit, štai ir jūs plaukiat šalia.. 

8/02/2015

Life Is Beautiful, 1997




Režisierius: Roberto Benigni
Žanras: Drama, komedija
10/10

Šis filmas, galima sakyti, turi dvi dalis. Pirmoji dalis pasakoja istoriją apie pagrindinį veikėją jauną žydą Guido (akt. Roberto Benigni), atvykusį iš kaimo ir įsimylėjusį jauną mokyklos mokytoją Dorą (akt. Nicoletta Braschi). Ir taip pirmoji dalis vystosi  toliau, iki tol kol jie pasigimdo sūnų. 
Antroji dalis tarsi prasideda nuo berniuko gimtadienio. Italijoje sustiprėja fašizmas, Guido ir jo sūnus Joshua (akt. Giorgio Cantarini) patenka į koncentracijos stovyklą, o Dora paskui šeimą įlipa į traukinį. Berniuko tėvas, nenorėdamas sakyti vaikui kur jie papuolė, pameluoja, kad tai žaidimas, o laimėtojas gaus tikrą tanką (Joshua yra tiras žaislinių tankų fanas).
Šis filmas mano sąraše atsirado labai senai ir atsitiktinai. Tada buvau labai "pasinešusi" ant dramų ir kiek tik radau tiek žymėjausi, net neskaičiusi aprašymų. Tačiau šį filmą pamačiusi nė kiek nesigailėjau.
Patikėkit, dar tokio mielo filmo nesu mačius! Filmas skleidžia labai gražią aurą, pats yra labai gražus ir mielas, linksmai liūdnas, parodo didžiulę meilę sūnui ir žmonai, ir begalinę drąsą. Taip pat labai gerai parinkti aktoriai. Kiekvienas filmo kadras yra labai gerai sulipdytas iš visų pusių. Tikrai. Jei dar nematėte, patariu pažiūrėti. Užkabino iki širdies gelmių.

2/06/2015

Žodžiai ir kiti kūnai




Sėdžiu ant sofos. Laikau rankose lapą. Lape - milijonas žodžių. Žodžiai sudaro sakinius. Sakiniai pabraukti oranžiniu žymekliu. Akys spokso į žodžius, bet mato tik išsimėčiusias raides. O raidės tarsi šoka popieriaus lape. Tango, o gal čia čia čia? Burna prasiveria - nusižiovauju. Pažvelgiu į laikrodį -  21:48 rodo šis. Kažkaip negerai. Kažkas negerai. Pakeliu akis ir matau į mane spoksantį kaži kokį kūną. Toks ryškus tas kūnas. Kaulėtas. Tamsūs duobėti šonkauliai. Šalia kūno žiburėliai šoka. Tik šoka vienoj vietoj stovėdami. Jonvabaliai? Ha, ne.
O kūnas ne betkoks. Dangaus kūnas. aplink jį kažkokie žiburėliai - dujų kamuoliai. Mėnulis su žvaigždėmis.

Ko čia spoksot?
O jie man neatsako. Gal neišgirdo? Bepročiai. Patys išprotėjo, o dabar ir mane iš proto varo.

Gal tai tik apskrita 'O' raidė duobėtais šonkauliais ir įdubusiomis akimis? O gal tos išsimėčiusios raidės lape yra tiesiog žvaigždės pasiklydusios baltoje popieriaus lapo migloje?

Tik, deja, tos žvaigždės baltos, nesimato tokios pačios spalvos lape, o mėnulis per didelis, kad kaip raidė tilptų kažkokiame lape..




1/17/2015

Lėta, bet greitai pasikeitus.





Ir vis dėlto, manau, kad gyvenimas būtų gražesnis, jei jis būtų nespalvotas. Tik juoda ir balta. Blogis ir gėris. Taika ir karas. Švelnumas ir šiurkštumas. Tačiau viskas daugmaž mano gyvenime yra balta. Nuo šviesios baltos jau baigiu apakti ir užsimerkusi matau juodą. Ir vėl manyje plėšosi dvi pusės: balta ir juoda. Tačiau, kad ir kokia balta būčiau, esu juoda. Juoda, nes juoda spalva gražesnė už baltą. Nes ryto šviesoje negaliu mąstyti, o nakties tamsoj nereik net stengtis to daryti. Mintys pačios plaukia į galvą, o jei ir neplaukia, tamsoj nereikia mąstyti. Tamsa reikia grožėtis. Grožėtis žvaigždėmis, vėjo švilpimu ir įkvėpti tamsos prisigėrusio oro.