2/06/2015

Žodžiai ir kiti kūnai




Sėdžiu ant sofos. Laikau rankose lapą. Lape - milijonas žodžių. Žodžiai sudaro sakinius. Sakiniai pabraukti oranžiniu žymekliu. Akys spokso į žodžius, bet mato tik išsimėčiusias raides. O raidės tarsi šoka popieriaus lape. Tango, o gal čia čia čia? Burna prasiveria - nusižiovauju. Pažvelgiu į laikrodį -  21:48 rodo šis. Kažkaip negerai. Kažkas negerai. Pakeliu akis ir matau į mane spoksantį kaži kokį kūną. Toks ryškus tas kūnas. Kaulėtas. Tamsūs duobėti šonkauliai. Šalia kūno žiburėliai šoka. Tik šoka vienoj vietoj stovėdami. Jonvabaliai? Ha, ne.
O kūnas ne betkoks. Dangaus kūnas. aplink jį kažkokie žiburėliai - dujų kamuoliai. Mėnulis su žvaigždėmis.

Ko čia spoksot?
O jie man neatsako. Gal neišgirdo? Bepročiai. Patys išprotėjo, o dabar ir mane iš proto varo.

Gal tai tik apskrita 'O' raidė duobėtais šonkauliais ir įdubusiomis akimis? O gal tos išsimėčiusios raidės lape yra tiesiog žvaigždės pasiklydusios baltoje popieriaus lapo migloje?

Tik, deja, tos žvaigždės baltos, nesimato tokios pačios spalvos lape, o mėnulis per didelis, kad kaip raidė tilptų kažkokiame lape..