9/20/2015

Estonia





Tas kvailas jausmas, kai nori sukurti kažką gražaus, apie tai, apie ką nieko neprisimeni (nors ir praėjo tik kelios dienos), o apie tuos dalykus, kuriuos prisimeni ir net nepavadintum maloniais, nesinori nei rašyti nei kažką kito su jais daryti, bet vistiek darai. Ir tada, kai tau plyšta galva ir rankos, nuo vadovėlių, pradedi kurti ir žiūri, kad vistik nieko nesigauna.

O ir kokybę blogspot'as žiauriai sugadina.

Nors dabar, kai žiūriu, tai nėra jau taip blogai: filmukas pusė velnio, o ir kelionė nebuvo jau tokia bloga.

Nu ir ką padarysi. Pirmas bandymas, o juk svarbu, kad bent daina man patinka.



video

9/01/2015

Dūmai ir naktis




Naktis. Tuščias kelias su švytinčiais žibintais. Į šviesą skrenda pulkas naktinių drugelių. Debesuota, nesimato žvaigždžių. Tavo ploni pirštai laiko rūkstančią cigaretę.

Tampau savo mėgstamo megztinio rankoves ir žiūriu į autobuso tvarkaraštį, Tylim. Kvėpuojam. Mirksim.
Pasiūlai cigaretę. Atsisakau. Atsisėdu ant suoliuko, o tu vis dar stovi. Tada pakeli galvą, pažiūri į drugelių pulką ir atsisėdi šalia manęs.
Vėl pasiūlai man cigaretę. Paimu. Palaikau. Įsivaizduoju kaip įtraukus į plaučius dūmų atrodytų mano plaučiai. Mano plaučiuose dūmai. Dūmuose mano plaučiai. Mano oda pašiurpsta nuo pilko vaizdinio. Atiduodu tau cigaretę, Bet tu nerūkai. Atsistoju. Vaikščioju pirmyn atgal, vis žvilgčioju į gatvę, Tu atsiguli ant suoliuko ir žiūri į juodą dangų.
Tavo pirštuose beveik surūkusi cigaretė.
- dangus suvalgė žvaigždes, - sakai.
Aš pakeliu galvą, pažiūriu į dangų. Tada spoksau į tave ir tyliu. Pirmyn atgal. Gera mokėti tylėti. Gera mokėti suprasti tylą. Vėl ištiesi man cigaretę. Paimu. Numetu. Sutrypiu.
Tu užsidegi naują.
-Kam pirkti cigaretes nerūkant?
-Dūmai. Naktis.
Vėl tylime. Ir aš vėl pagalvoju, kaip gera mokėti tylėti.
Taip ir laukiame rytinio autobuso naktį, po kurios nebus ryto..