7/02/2016

Germany: Dresden, Meissen, Berlin, Saxon Switzerland

Trys kartai. Buvau Vokietijoj jau tris kartus. Ir su kiekvienu kartu Vokietija man rodosi vis gražesnė. Vis labiau įžvelgiu jos grožį. Vokiečių kalbos grožį. Žmonių grožį.

Anksčiau, išgirdusi kažką vartojant savo kalboje žodį "Vokietija", manyje nieko nevykdavo. Jokios reakcijos. Jokio sprogimo, jokio bum.
Dabar išgirdus šį žodį manyje pradeda kažkas tirpti.

*
 
Lipom. Daug lipom. Ir tada nusprendėm daugiau nelipt. Nusprendėm, kad užteks to pusės kelio, kurį nulipom. Kad prie Elbės leistis neverta. Apsisukom ir lipom aukštyn. Lipom ir lipom. Karšta. Tragiškai karšta. Užlipom. Vos orą gaudom. Noriu gert. Išsitraukiu iš kuprinės.
 
viena. penkioliktoji. butelio. prakeikto. oranžinio. skysčio.
 
O tada važiavom į Dresdeną. Trisdešimt septyni laipsniai šilumos. Laisvas laikas.
Pasivaikščiojam po nuostabaus grožio senamiestį? Ne, Simona dehidratuoja, einam į Lidl'ą.
 
Va taip ir buvo. O ką darysi, kai Simona dehidratavus.
 
O dar, prieš laisvą laiką, sugebėjau paspringti skolintu lašeliu vandens, nes, juk Kalėdų senelis man pasiūlė sausainį. Gal net su šokolado gabaliukais sausainis buvo? O tada aš paspringau tuo prakeiktu lašu, vos gaudžiau orą, o mane barė vokiškas Kalėdų senelis, aišku, vokiečių kalba, aišku, aš nieko nesupratau. Ir tą dieną tikrai būčiau prašius Kalėdų senelio butelio vandens.

Beje, pistacijų ledai Dresdene skaniausi. Skanesnių pasauly nėra. O laiko pasivaikščioti užteko. Kaip ir. Aišku, niekada nebūna per daug.
 
Laužiausi į kiekvieną bažnyčią, kurią praėjau. Tik ne visos įsileido. Gaila. Prisigalvoja čia visokius mokamus renginius daryt..

 Užeikit čia ir rasit filmuką.





 

 










 








 

 
 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą