12/29/2016

užmūryti gyvenimai


 
 


Ji labai pabalus
ir oda jos plona
sėdi ir žiūri į užmūrytą langą
ir mato ji tenais gyvenimą.
Jos stuburas man primena saldainių dėžutę -
po vieną slankstelį vis dedu į burną
jos kaulai traška kaip migdolai,
o mano dantenos, rodos, pomidorai.
Matau kaip ilgais baltais pirštais
glosto ant grindų užaugusius kviečius,
tarsi susivėlusį katės kailį,
ir nė akimirkai neatitraukia ji akių
nuo gyvenimo,
išreikšto plytų kvadratu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą